valdonybė

valdonýbė sf. (1), valdonỹbė (2) KŽ 1. SD260, Sut, N, FrnW buvimas valdiniu, priklausymas valdonui: Pati ne ing valdonybę ir padonystę vergišką, bet ing draugystę pagyvenime ataduota [vyrui] brš. 2. KŽ žr. valdonystė 1.